Pluoštinės kanapės, aliejinės kanapės ar tiesiog kanapės?
Lietuvių kalboje terminai, apibūdinantys kanapes, kartais gali trikdyti. Natūraliai kyla klausimas kuo skiriasi kanapės? Kuo jos ypatingos?
Lietuvių kalboje terminas „kanapės“, apibrėžia tiek pluoštinę kanapę, tiek ir psichoaktyvią marihuaną. Todėl pravartu žinoti ir pasiaiškinti šių dviejų iš pažiūros panašių, tačiau realybėje labai skirtingų augalų savybes.
Kalbėdami apie kanapes, dažnai omenyje turime pluoštines kanapes arba dar vadinamąsias sėjamąsias kanapes, kurios yra tos pačios rūšies kaip Cannabis sativa L. Pluoštinės kanapės yra auginamos dėl pluošto, o sėjamosios – sėkloms gaminti. Sėjamosios kanapės arba aliejinės kanapės (Finola) turi ypatybę žydėti greičiau, o jų sėklos geba subręsti per trumpą vasaros sezoną. Cannabis sativa L. rūšis taip pat plačiai naudojama ir pramonėje. Pavadinimas pluoštinės kanapės yra aprašomasis, nes iš jų galima gaminti tokius dalykus kaip: plastiką, betoną, drabužius, maistą, vaistus, virves, audinius ir kt. Pluoštinės kanapės yra puikus dirvožemį gerinantis augalas, kuris valo dirvą. Taip pat šios kanapės turi savybę sugerti anglies dioksidą ir tai daro geriau netgi už pačius medžius. Kanapių nauda yra nepalyginama. Pluoštinių ir aliejinių kanapių veislėse svaiginančio kanapių ingrediento kitaip vadinamo THC (tetrahidrokanabinolio) randamas labai mažas kiekis. Paprastai mažiau nei 0,2%. Esant tokiam mažam THC kiekiui, augalas negali būti naudojamas apsvaigimui. Priešingai, Cannabis sativa L. augaluose yra kitų kanabinoidų, tokių kaip CBD ar CBG, kurie sukelia raminamąjį poveikį.
Marihuana taip pat yra laikoma kanapėmis, nors svaiginančios (psichoaktyvios) savybės prasmingiau būtų susieti su žodžiu "marihuana". Pagrindinis skirtumas yra tame, kad marihuana turi svaiginantį poveikį, kai pluoštinės kanapės turi tik raminamąjį efektą.